BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aktyvūs studentai sklaido mitus apie energetiką

Visuomenėje yra apstu įvairios prieštaraujančios informacijos apie energetiką, o gyventojai, užuot domėjęsi, kas vyksta energetikoje, linkę tikėti įvairiais gandais ir mitais. Ypač daug nepagrįstų mitų yra susiję su branduoline energetika.

Šią problemą pastebintys studentai šiemet susibūrė į Jaunųjų energetikų klubą (JEK), kuris stengiasi užpildyti visuomenės žinių spragas apie energetiką. Klubo įkūrėjas Antanas Šutas teigia, kad šiuo metu JEK organizuoja paskaitas akademiniam jaunimui. Susidomėjimas yra didelis, todėl klubas ketina plėsti savo veiklą.

Kaip ir kodėl kilo iniciatyva įkurti JEK?

JEK veiklą pradėjo energetika besidomintys VU Fizikos fakulteto studentai. Kai pradėjome gilintis į tai, kas vyksta Lietuvos energetikoje, pamatėme, kad viešojoje erdvėje šia tema galima rasti nemažai skirtingos ir viena kitai prieštaraujančios informacijos. Pastebėjome, kad Lietuvos gyventojai tik labai paviršutiniškai žino apie energetiką, todėl greitai plinta įvairūs gandai, įsigali mitai.

Taigi, JEK kilo iš jaučiamo poreikio daugiau žinoti apie energetiką techniniu, ekonominiu, ekologiniu bei politiniu aspektais. Klubas siekia energetikos temą padaryti aiškesnę kiekvienam žmogui ir taip mažinti Lietuvos visuomenės energetinį neraštingumą.

Pagrindinė klubo veikla - paskaitos studentams apie energetiką. Kodėl pradėjote nuo akademinio jaunimo?

Tam, kad galėtume tinkamai suprasti energetikoje vykstančius procesus, turime nusimanyti apie techninius dalykus bei žinoti, kas iš tikrųjų dabar vyksta Lietuvos energetikoje. Todėl organizuojame paskaitas, kurias veda pripažinti konkrečios srities specialistai. Suprantame, jog, norėdami pakeisti visuomenės neišprusimą energetikos srityje, pirmiausia turime pradėti nuo savęs ir savo aplinkos. Todėl mūsų organizuojamose paskaitose dalyvauja daugiausia Vilniaus akademinis jaunimas. Labiausiai džiugina, jog klubo veikla domisi labai įvairūs žmonės bei organizacijos. Tai rodo, jog einama teisinga linkme, todėl klubo tikslai nuolat auga.

Klubo svetainėje pabrėžiate, kad siekiate objektyvaus požiūrio į Lietuvos energetikos situaciją? Manote, kad apie energetiką diskutuojama neobjektyviai?

Viešoje erdvėje pastebime, jog daugumos energetinių klausimų supratimas yra paremtas atskiromis nuomonėmis, o ne žinojimu. Kitaip sakant, Lietuvos energetikoje apstu mitų, kurių nemaža dalis gali būti labai lengvai panaikinta, jei žmonės turėtų elementarių žinių.

Vienas labiausiai diskutuojamų projektų yra Visagino AE statyba. Ar tikrai Lietuvai reikalinga atominė elektrinė? Juk yra ir kitų alternatyvų (pavyzdžiui, gamtinės dujos).

Vertinant kitas alternatyvas Visagino atominei elektrinei, reikia pasakyti, jog jų nėra daug. Visi žinome, kad Lietuvoje beveik nėra elektros energijai gaminti tinkamų naudingųjų iškasenų. O šių gėrybių importavimas visada yra nepigus dalykas. Kaip jau minėjome, tai skaudžiai patiriame mokėdami už šilumą. Tačiau Lietuva turi didelę patirtį bei žmogiškuosius išteklius branduolinėje energetikoje. Kodėl neišnaudoti šio turto? Be to, branduolinėje elektrinėje pagaminta elektros energija mažiausiai iš visų elektros gamybos rūšių priklauso nuo kuro kainos.

Šioje vietoje norime panaikinti mitą, susijusį su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Nemažai žmonių įsitikinę, kad Lietuva, užuot plėtodama Visagino AE projektą, geriau investuotų į atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau mes privalome suprasti, kad dėl savo gamybos nepastovumo, atsinaujinantys šaltiniai negali būti elektros gamybos pagrindas. Jie kaip tik gali būti geras bazinių gamybos šaltinių, tokių kaip atominė energetika, papildymas. Todėl nedarykime dirbtinės ir technine prasme klaidingos priešpriešos tarp atominės elektrinės bei atsinaujinančių energijos šaltinių.

Po Fukušimos incidento sustiprėjo nuomonės, kad atominė energetika yra nesaugi? Ar baimės yra pagrįstos?

Tokia padėtis susidarė dėl visuomenėje vyraujančios jonizuojančiosios spinduliuotės baimės - radiofobijos, kurią kelia visuomenės nežinojimas. Žmonės dažnai prisimena įvairias su branduoline energetika susijusias skaudžias nelaimes, tačiau pasigilinus į statistiką pamatysime, kad branduolinė energetika yra viena iš saugiausių energetikos rūšių.

Formuojant visuomenės nuomonę žiniasklaidoje, radiacija dažnai pasirenkamas kaip įrankis kurti baimę. Nežinant tam tikrų techninių niuansų, susijusių su branduoline energetika, toms baimėms labai nesunku pasiduoti.

Dauguma specialistų būtent taip ir sako - branduolinės energetikos bijo tie, kurie apie ją nežino. Atominių elektrinių darbą lydi daug stereotipų, neturinčių nieko bendro su realybe. Kalbant apie Fukušimos avariją - ji įvyko dėl milžiniškos stichinės nelaimės keturiasdešimties metų senumo jėgainėje, tačiau vis vien, įvertinus aplinkybes, avarijos padariniai nėra katastrofiški.

Per tuos keturiasdešimt metų keitėsi ir technologijos ir požiūris į daugumą branduolinės saugos ir saugos kultūros klausimų, todėl tokios baimės santykyje su moderniomis technologijomis ir naujais projektais yra nepagrįstos. Jaunųjų energetikų klubas kaip tik ir siekia mažinti nežinojimą ir didinti žinojimą. Juk daug jaukiau gyventi tokiame name, kur asmeniškai gerai pažįstame kaimynus, negu tokiame, kur apie mus supančius žmones žinome tik iš gandų bei įvairių nuogirdų.

Kaip vertinate dabartinę Lietuvos energetinę situaciją? Ar Lietuvai tikrai reikia nepriklausomos energetinės sistemos?

Situacija iš tiesų yra prasta. Didžiąją dalį energetikos išteklių Lietuva importuoja - vien pernai Lietuva importavo net 62 proc. elektros energijos, o visas gamtines dujas perkame tik iš vienintelio tiekėjo - „Gazprom”. Vien šis faktas verčia keisti situaciją.

Maža to, importas vyksta iš šalies, kuri Lietuvai per visą istoriją sukeldavo nemažai problemų. Sukelia jų ir dabar. Džiugina tai, jog šiuo metu yra daromi teisingi sprendimai pirmiausia siekiant naudos paprastam vartotojui.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė kiekvienam iš mūsų mažų mažiausiai suteiks žinojimą, kad išlaidos komunalinėms paslaugoms pagaliau nustos augti ir nebereikės permokėti už „nepaklusnumą” tam tikroms jėgoms.

Kalbėjosi Pranas Stočkus

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

Darius2011-11-28 21:46

“Esame branduoline bei kitų rūšių energetika besidomintis jaunimas. Vienijame visus, kurie apie energetiką nori ŽINOTI daugiau ir tomis žiniomis DALINTIS su kitais. Siekiame aktyviai domėtis bei gilinti savo žinias apie branduolinę bei kitų rūšių energetiką techniniu, ekonominiu, ekologiniu bei politiniu aspektais. Savo veikla siekiame kelti visuomenės energetikos žinių lygį. Jaunųjų energetikų klubo iniciatyva kilo iš Vilniaus Universitete studijuojančių BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKOS studentų.(http://www.jek.lt/p/istorija.html).”

Šis klubas grynai paremtas atominės energetikos propogavimu ir viskas tuo pasakyta.

“Tačiau mes privalome suprasti, kad dėl savo gamybos nepastovumo, atsinaujinantys šaltiniai negali būti elektros gamybos pagrindas. Jie kaip tik gali būti geras bazinių gamybos šaltinių, tokių kaip atominė energetika, papildymas. Todėl nedarykime dirbtinės ir technine prasme klaidingos priešpriešos tarp atominės elektrinės bei atsinaujinančių energijos šaltinių.”

Straipsnio pavadinimas ir šito klubo idėja yra sklaidyti mitus apie energetiką (APIE VISĄ ENERGETIKĄ, NE VIEN TIK BRANDUOLINĘ), tačiau jau iškart matyti, kad patys studentai prisiklausę mitų ir kitiems juos skleidžia. Nuo kada energetika suprantama taip siaurai, vien tik elektros gamybą ją apima???? Keista, visad maniau kad ir daugiau sektorių apima. Pavyzdžiui šilumos ir vėsumos gamyba, degalų gamyba taip pat yra energetikos sritys. Nesutinku, kad atsinaujinantys energijos šaltinių gamyba yra nepastovi. Pvz: biologinių dujų išgavimas iš uždarytų sąvartynų, vandenvalos įmonių (pūdant dumblą) gali trukti nepertraukiamai keliasdešimt metų. Juk visi einam į tualetą, o tas “gėris” neprapuola paspaudus bakelio rankenėlę. Branduolinė jėgainė juk taip pat 30 metų padirba ir tuo pasibaigia. Tai koks tarp jų skirtumas? Vienas tik, toks nedidukas, kad pasibaigus biologinėms dujoms sąvartyne bus išmontuoti techniniai įrenginiai per porą mėnesių ir ramiai pasišalinta be jokių pasėkmių ir išlaidų ar žalos gamtai bei žmonėms, tuo tarpu brandulinės jėgainės atveju, ją reikės uždarynėti dar kokius 10 metų ir leisti milžiniškus pinigus jos uždarymui, branduolinio-panaudoto kuro saugojimui ir kitiems “džiaugsmams”. Beje, biologines dujas kogeneracijos būdu galima panaudoti ne tik elektros, bet ir šilumos gamybai, o esant papildomoms investicijoms ir techninėms galimybėms išgryninus naudoti kaip kurą transporte. Pasakysit nesamonė? O kaip jums tokia informacija. Puikus pavyzdys biologinių dujų modernizavimo ir jų, kaip kuro, panaudojimo transporto priemonėse yra Švedija, kur tokia biologinių dujų panaudojimo rinka sparčiai augo per pastarąjį dešimtmetį, todėl pagal naujausius duomenis 17850 transporto priemonių Švedijoje yra varomos biologinėmis dujomis. Viso automobilių yra 4300752. Labai svarbus ženklas yra tas, kad transporto priemonių varomų biologinėmis dujomis per pastaruosius 2009 metus padidėjo 6125 vienetais (34 %) ir naujai užregistruotų automobilių kiekyje sudarė 2,7 % (www.sika-institute.se). Prognozuojama, kad 2010-2012 metais tokių transporto priemonių bus 70000, o jų užpildymo biologinėmis dujomis tiekimo stočių – 500 (Holm-Nielsen, 2009).

Kitas AEŠ yra kietoji biomasė, kurios panaudojimas yra labai platus. Ją galima tiesiog deginti, kogeneracijos būdu gaminti šilumą ir elektrą, netgi biologinius degalus galima gaminti. Lietuvoje, dėl klimatinių sąlygų, per vienerius metus šilumos energijos gamybai (be elektros) poreikis yra didžiulis, kuris sudaro 1800 ktne/m. Šiam poreikiui patenkinti naudojamos kelios kuro rūšys, tai: gamtinės dujos (77 proc.), biologinis kuras (19 proc.), mazutas (2,6 proc.), kitas kuras (1,4 proc.). Kaip matyti, daugiausiai naudojamos gamtinės dujos, o biologinis kuras tesudaro vos penktadalį reikalingos energijos centralizuotos šilumos gamybai. Lietuvoje esančios biomasės potencialas yra 2153 ktne/m (čia neįvertinus biomasės iš kelmų potencialo, kuris dar galėtų būti apie 300 ktne/m) (LITBIOMA). Išnaudojus šį potencialą, net ir ne pilnai, net neatsižvelgiant į kirtavietėse liekančius kelmus, būtų visiškai patenkinamas Lietuvai reikalingas šilumos kiekis. Taip pat verta nepamiršti, kad biomasė būtų naudojama kogeneracinėse jėgainėse, kuriuose kombinuotu būdu būtų gaminama elektros ir šilumos energiją. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2009 metais, bendrasis malkų ir kurui skirtos medienos atliekų sunaudojimas siekė 758,1 ktne/m, kuris, beje, nuo 2000 m. iki 2009 m. padidėjo 22,3 %. Taigi įvertinus kietojo biologinio kuro potencialą, kuris yra 2450 ktne/m (įskaitant kelmų potencialą), matyti, kad mes jo neišnaudojame. Jo panaudojimas galėtų būti 3 kartus didesnis, lyginant su 2009 metų duomenimis.

Galėčiau toliau tęsti apie biologinius degalus ir tai, kad jau yra keturių kartų biologinių degalų gamybos technologijos, kurios visiškai nedaro jokios įtakos maisto produkcijos kainos didėjimui ar pan., nes ketvirtos kartos biologinių degalų gamybos technologijos apima augalų auginimą, kurio metu iš atmosferos absorbuojami didžiuliai CO2 kiekiai sukaupiami augalų stiebuose, šakose ir lapuose. Neseniai paskelbti duomenys apie Synechocystis genties melsvabakteres (B. Braunii), kurios fotosintezės eigoje išskiria didelį kiekį etanolio. Sudarius šioms bakterijoms optimalias sąlygas, per metus įmanoma gauti iki 60 t/ha bioetanolio išeigą. Dabar šį procesą bandoma padaryti pramoniniu.

Apie saulės, vėjo energetiką mažiau žinau, tad susilaikysiu nuo kažkokių pasisakymų. Tik porą faktų pasakysių, kuriuos žinau, kad per dieną Žemė gauna tokį saulės spinduliuotės kiekį, kad pakaktų jo visų metų žmonių energitiniam poreikiui patenkinti, o vėjo jėgainės jau veikia esant 3 m/s vėjui. Žmogus tokia švelnaus dvelksmo turbūt net nepajustų. Manau, kad saulės energetiką yra pati pažangiausia ir tai ateities energetika, kuri turi didžiausią potencialą.

Tad šiam kartui tiek. Linkiu studentams platesnių pažiūrių ir gilesnių įžvalgų. Labai tikiuosi, kad šis judėjimas yra iš gerų norų, o ne iš reikalo.

Paulius2011-12-09 18:58

Sveikas, Dariau

Radome Jūsų komentarą, tikrai sutinkame su Jūsų nuomone, kad yra daug vietų kuriose reikėtų mums pasitempti. Kaip minėjote, esame studentai studijuojantys branduolinės energetikos fiziką, tad natūralu jog šia tema kalbame daugiausia. Tačiau tikrai neketiname ja apsiriboti. Po sesijos, planuojame pradėti paskaitas apie atsinaujinančius energijos išteklius.. Tiesa pasakius turime daug temų, apie kurias norime sužinoti daugiau, bet viskam reikia laiko. Labai dėkingi esame už Jūsų tikrai taiklią kritiką, ir jei būtų galima norėtume su Jumis susisiekti. Tad jei galite parašykite mums adresu: jeklubas@gmail.com, būtume labai dėkingi.

Pagarbiai
Jaunųjų energetikų klubas

Rašyti komentarą

Tavo komentaras