BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Agrarinei aplinkosaugai turi būti skiriama daugiau lėšų

Kadangi nauju, 2014-2020 m. programiniu laikotarpiu kaimo plėtrai skirtos lėšos, lyginant su 2007-2013 m. programiniu laikotarpiu, sumažėjo 17 proc., o tiesioginėms išmokoms skirtos lėšos, lyginant nurodytus laikotarpius, padidėjo 59 proc., Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos gamtos fondas mano, jog esant tokiai situacijai, kyla biologinės įvairovės nykimo grėsmė.

Pagal dabartines Europos Sąjungos nuostatas, biologinės įvairovės išsaugojimas agrariniame kraštovaizdyje turi remtis atitinkamu, gamtai palankių žemės ūkio veiklų organizavimu, o jei reikia ir inicijavimu. Ekonominiu požiūriu, tam turi būti naudojamos Kaimo plėtros programos lėšos, kurios, be kitų tikslų, planuojamos tokiomis apimtimis, jog užtikrintų palankios aplinkos būklės, tame tarpe gamtinių vertybių, išsaugojimą. Kiti ES finansiniai mechanizmai palankios biologinei įvairovei aplinkos formavimui ir palaikymui agrariniame kraštovaizdyje negali būti naudojami (nebent nedidelės vienkartinės investicijos gerai agrarinei būklei atkurti, siekiant tolimesnio jos palaikymo įgyvendinant Kaimo plėtros programos priemones). Todėl Kaimo plėtros programos finansavimo mažėjimas tiesiogiai reiškia mažesnį aplinkai palankių priemonių taikymo paketą šalyje, kas taip pat įtakotų ir jos būklės blogėjimą bei biologinės įvairovės, o ypač Europos Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių nykimą ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos mastu.

Tuo tarpu tiesioginių išmokų didinimas nulemia žemės ūkio intensyvėjimą, monokultūrinių plotų didėjimą, chemizacijos didinimą, pievų pavertimą ariamais plotais, tačiau neskatina ekstensyvios, ganymu paremtos gyvulininkystės, nealinančio pievų ir ganyklų naudojimo ir pan. Visa tai skurdina biologinę įvairovę, apsunkina (arba daro neįmanoma) nykstančių agrarinio kraštovaizdžio rūšių ir buveinių apsaugą, blogina vidaus ir viso Baltijos jūros baseino vandenų kokybę, o taip pat žmogui palankios aplinkos būklę, kas įtakoja ir maisto produktų kokybę. Žemės ūkio tolimesnis intensyvinimas, panaudojant ne technologinius pasiekimus, o tiesiogines išmokas, taip pat skatina ūkių stambėjimą, rinkos monopolizavimą, nelygias konkurencines sąlygas su ekstensyviai ūkininkaujančiais ir aplinkai bei žmogui žymiai draugiškesniais žemės ūkio subjektais. To pasekoje nyksta smulkus ūkis, kuris yra aplinkos kokybės ir biologinės įvairovės agrariniame kraštovaizdyje išsaugojimo garantas. Būtent smulkus ir ekstensyvus ūkis formuoja gamtinę įvairovę, kartu užtikrindamas jos palaikymą, kas svarbu įgyvendinant daugelį tarptautinių šalies įsipareigojimų aplinkos apsaugos srityje, tarp jų ES Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatas. Tik smulkaus ūkininkavimo atveju gali būti išsaugomos ir tinkamai prižiūrimos nykstančios ir deficitinėmis tapusiomis agrarinio kraštovaizdžio buveinės - įvairių tipų natūralios ir pusiau natūralios pievos bei ganyklos, šlapžemės ir kt., kurios yra svarbios nykstančių rūšių apsaugai.

Norime atkreipti dėmesį, kad tokių buveinių ir jose gyvenančių rūšių apsaugai svarbu ne tik jų fiziškai nesunaikinti dėl ūkinių interesų, bet ne mažiau svarbu yra jose vykdyti gamtai palankų ūkininkavimą, kas užtikrina jų geros būklės palaikymą. O tai, daugumoje atvejų, užtikrinti gali tik smulkus ir/ar vidutinis ūkininkas, gaunantis atitinkamą Kaimo plėtros programos paramą.

Tuo tarpu mažinant Kaimo plėtros programos finansavimą, o jo sąskaita didinant tiesiogines išmokas, aplinkos būklė vienareikšmiškai kis nepalankia linkme, pradedant vandens kokybės blogėjimu ir baigiant Europos Bendrijos ar nacionalinės svarbos rūšių bei buveinių nykimu. Svarbiausia, kad tokia politika vykdoma visų ES piliečių lėšomis, kurios naudojamos ne visuomenės interesams ir poreikiams, kuriems priskiriama aplinkos apsauga ir maisto kokybė, o stambaus žemės ūkio sektoriui.

Atstovaudami nevyriausybinį gamtosauginį sektorių ir gindami visuomenės interesus, Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos gamtos fondas negali pritarti tokiai įvykių eigai. Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, šios organizacijos siūlo pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio tiesioginių išmokų paramos schemas ūkininkams pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), numatyta galimybe Lietuvai laisvanoriškai perskirstyti lėšas tarp BŽŪP I (tiesioginės išmokos) ir BŽŪP II (Kaimo plėtra) ramsčių, ir iš I-o į II-ą ramstį perkelti 15 proc. tiesioginių išmokų lėšų. Padidėjęs finansavimas kaimo plėtrai leistų užtikrinti tinkamą kaimo plėtros priemonių, tarp jų agrarinės aplinkosaugos, įgyvendinimą ir tęstinumą, sudarytų prielaidas efektyviau panaudoti ES lėšas sprendžiant biologinės įvairovės išsaugojimo, aplinkos kokybės užtikrinimo, smulkaus ir ekstensyvaus ūkio palaikymo bei jo plėtros problemas, kas svarbu įgyvendinant subalansuotos plėtros nuostatas.

Parengė: Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos gamtos fondas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras