Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2010-12-20

Aplinkosauginės organizacijos rengiasi atstatydinti J. Šimėną

Publikuota: Visuomenė


Šiandien, gruodžio 20 d. (pirmadienį) Seime 14 val. Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei įteiks oficialų kreipimąsi dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno neatitikimo užimamoms pareigoms.

Bus prašoma neatidėliojant spręsti J. Šimėno atstatydinimo iš užimamų pareigų klausimą, nes tolesnė jo destruktyvi veikla padarytų neatitaisomą žalą Lietuvos gamtai ir Lietuvos visuomenei.

Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicija, vienijanti devynias aplinkosaugines organizacijas
Lietuvos Žaliųjų judėjimas
Judėjimas „Už gamtą”
Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis”

Nevyriausybinių organizacijų kreipimasis

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno neatitikimo užimamoms pareigoms

2010-12-20

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Irenai Degutienei

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai

Mes, žemiau pasirašę, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai pareiškiame, kad Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veikla neatitinka nei LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto tikslų, nei daugumos Lietuvos žmonių interesų aplinkos valdymo srityje.

Komiteto pirmininkas, inicijuodamas Statybų įstatymo pataisas, siekė įteisinti nelegalias statybas, o tai padarius, būtų įteisinta ir padaryta žala kultūros paveldo ir gamtos objektams bei būtų negrįžtamai sunaikinti Lietuvos vertingiausi kraštovaizdžiai.

Jonas Šimėnas pritarė nerūšiuotų atliekų deginimo planams. Tokia iš Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kylanti iniciatyva rodo jo nepakankamą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje. Atkreipiame dėmesį, kad ES ir Lietuvos teisės aktai nurodo, kad atliekų deginimas galimas tik tais atvejais, kai kitos, aplinkai palankesnės, priemonės (atliekų prevencinės, rūšiavimo, antrinio panaudojimo) buvo maksimaliai išnaudotos. Nerūšiuotų atliekų deginimas, kuomet jų sudėtyje gali būti ir pavojingų atliekų, kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai.

Komiteto pirmininkas vienareikšmiškai palaiko itin stambių kiaulininkystės įmonių plėtrą Lietuvoje. Atkreipiame dėmesį, kad problema yra ne pati kiaulininkystės plėtra, o bandymai šį tradicinį Lietuvos žemdirbių verslą koncentruoti stambiose kiaulininkystės įmonėse. Taip sukuriami itin pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai bei visiškai nenaudingus vietos žemdirbiams pramoniniai objektai kaimo vietovėse. Todėl daugumoje ES šalių kiaulininkystės koncentravimas yra griežtai ribojamas ir rekomenduojama vienoje fermoje laikyti ne daugiau dviejų tūkstančių kiaulių.

Taip pat ypatingą nerimą kelia Jono Šimėno pastangos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įteisinti masinę užtvankų statybą ir taip galutinai sunaikinti dar likusias natūralias Lietuvos upes, padarant nepataisomą žalą Lietuvos gamtai, kraštovaizdžiui ir pažeisti Lietuvos įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei dėl biologinės įvairovės ir migruojančių žuvų apsaugos.

Seimui pateiktos ir komitete svarstomos Lietuvos saugomų teritorijų įstatymo pataisos kelia didelį susirūpinimą, kad prisidengiant dalies suinteresuotos visuomenės nuomone bus siekiama patenkinti privačių asmenų interesus, t. y. leisti statybas vertingiausiose saugomose teritorijose, mažinti saugomų teritorijų ribas ar siekti jas panaikinti. Žinant dabartinio komiteto pirmininko nuostatas galima neabejoti, kad privatus interesas bus iškeliamas prieš viešuosius, kas reikštų po Nepriklausomybės sukurtos šiuolaikiškos saugomų teritorijų sistemos sunaikinimą.

Jono Šimėno vadovaujama darbo grupė pritarė Miškų įstatymo pakeitimo nuostatoms, kurių pagrindu siūloma leisti skaidyti į mažesnius nei 5 ha sklypus miško paskirties žemę, supaprastinta tvarka keisti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės, miestų miškus, miško parkus, rekreacinius ir apsauginius miškus, miškuose leisti statyti pastatus. Šie įstatymo pakeitimai įteisintų urbanizaciją miškuose, sunaikinant didelę dalį miškų masyvų, sukeliant biologinei įvairovei svarbių buveinių sunaikinimą ir ribojimus visuomenei naudotis gyvybiškai svarbia ekosistema - mišku.

Vadovaujant Jonui Šimėnui, LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete prasidėjo, per visą Nepriklausomybės laikotarpį nematytas kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas, todėl prašome Jūsų, gerbiama Seimo Pirmininke, kuo skubiau spręsti dabartinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko atitikimo einamoms pareigoms klausimą, nes tolesnė jo destruktyvi veikla padarys nepataisomą žalą Lietuvos gamtai ir Lietuvos visuomenei.

Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija

(VšĮ „Aplinkoaugos informacijos centras”, VšĮ

„Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras”,

Bendrija „Atgaja”, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas”,

VšĮ „Darbaus vystymosi iniciatyvos”, „Lietuvos entomologų

draugija”, „Lietuvos gamtos fondas”,

„Lietuvos ornitologų draugija”, VšĮ „Vandens namai”)  K. Navickas

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis

Judėjimo „Už gamtą” vadovas A. Knystautas

Patiko (0)


Atgal į: Aplinkosauginės organizacijos rengiasi atstatydinti J. Šimėną