Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-09-28

Bėgiokite Lietuvos laukais kol dar galite

Publikuota: Kita

Štai prieš jus du paveikslėliai. Pirmame matote gražius Lietuvos laukus. Antrajame matote, ką iš jų nori padaryti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

(c) gm.on.lt

(c) zum.lt

Lietuvos spaudoje apie šį įvykį rašoma visai atvirkščiai. Jums sakoma, kad dabar Lietuvoje yra pusė milijono hektarų apleistos žemės. Jums sakoma, kad tai mūsų valstybės tragedija. Kad ji užeina krūmais, piktžolėmis, kad jos dauginasi ir plinta į tvarkingų ūkininkų sklypus. Jums sakoma, kad prie tokios situacijos privedė tie prakeikti komersantai. “Vertelgų rankose atsidūrę didžiuliai dirvonuojančios žemės plotai metų metus neduoda jokios naudos nei valstybei, nei jos žmonėms, tik bjauroja paplenčių kraštovaizdį ir platina piktžoles.” - rašo Valstietis.lt.

“Žemė turi brandinti grūdą, o ne piktžoles”, - sakoma tame pačiame straipsnyje. “Dirvonuojančioje žemėje yra 40 kartų daugiau įvairių kenkėjų nei leistina.”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apleistus žemės plotus vadina “gėdinga problema” ir kviečia nedelsiant imtis priemonių. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius siūlo bausti tokių plotų savininkus pirmiausiai per kišenę.

Baudos nevaleikoms, ir šlovė tvarkingiems žemaitijos ūkininkams!

Pabandykite pasamprotauti patys

Aš jum pasakysiu visiškai priešingus dalykus, nei jums sako įprasta žiniasklaida, o jūs spręskite patys.

Mano manymu, pirmajame paveiklėlyje pavaizduoti laukai kraštovaizdžio nedarko. Kaip tik priešingai, kraštovaizdžio svetimkūnis yra dirbami laukai.

Gražina Rimavičienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė minėtame Valstiečio straipsnyje teigia, kad “nedirbama žemė kenkia aplinkai”. Mano manymu, yra visiškai priešingai. Aplinkai kenkia dirbami laukai. Pirmiausiai yra sunaikinama dirvos mikroflora ją suariant. Vėliau nupurškiama herbicidais, po to fungicidais ir insekticidais. Aplinkai daroma tiesioginė žala. Žūna visi gyviai. Ne tik tie, į kuriuos yra orientuoti pesticidai, bet ir visa likusi gyvūnija, kuri nė nemanė kenkti pasėliams. Nueikite į laukus, juose nėra jokios gyvybės.

Viskas išnaikinama ir po to G. Rimavičienė pareiškia, kad dirvonuojančiuose laukuose rado 40 kartų daugiau kenkėjų, nei leista. Tai žinoma, kad gyvybės daugiau dirvonuose, o ne pesticidais nupurkštuose laukuose, tačiau ar tą gyvybę reikia vadinti kenkėjais?

Jūs pabandykite nueiti į tuos dirvonuojančius laukus ir pažiūrėti į tuos kenkėjus. Tai bus paukščiai, drugeliai, varlės, kamanės, peliukai, bitės… Nieko kenksmingo tuose laukuose nerasite. Tad kodėl specialistė sako, kad ten daug kenkėjų? Kada tuos visus gyvius, kurie yra dirvonuojančioje pievoje ir akivaizdžiai jai nekenkia pavadinsime kenkėjais? O gi tada, kai vėl pasodinsime žemės ūkio kultūras. Gyvūnai nekenkia gamtai, jie yra jos dalis, tačiau tie patys gyvūnai ūkininkų yra vadinami kenkėjais, nes kenkia jų derliui, jų pinigams.

Pagalvokime kas iš tikrųjų kenkia? Pesticidai tikrai kenkia. O jais purškiami beveik visi laukai. Ekologinių ūkių yra tik keli procentai, o visa kita yra chemizuoti ūkiai. Ir būtent chemizuotais ūkiais nori pakeisti Dalia Grybauskaitė mūsų apleistas pievas. Chemizuotas ūkis kenkia ne tik vietinei faunai ir florai. Trąšos, nitratai, pesticidai ir jų skilimo produktai suteka į požeminius vandenius. 60 procentų tirtų Lietuvos šulinių yra užteršti nitratais ir netinkami gerti. Žala daroma ne tik šuliniams, bet ir šaltiniams, upeliams ir netgi didelėms upėms. Štai kur tikroji žala Lietuvai ir būtent nuo tokių nuodų turėtume saugotis, o ne nuo piktžolių.

Be to, pamąstykime kas tai yra piktžolės ir kam jos kenkia. Piktžolių juk gamtoje nėra. Jos neauga miškuose ir natūraliose pievose. Jos atsiranda tik tada kai žemė yra suariama, kai žemėje padaroma žaizda. Žinoma, dirvonuojančioje žemėje yra daugiau piktžolių, nei herbicidais nupurkštame dirbamame lauke. Bet jos auga tik todėl, kad žemė buvo sužalota. Po dešimtmečio piktžolės ims nykti ir atsistatys natūrali bioįvairovė, piktžolių neliks. Ir jos vėl atsiras, jei žemė bus iš naujo suarta.

Bėgiokite laukais kol dar galite…

Suprantu, kad ne D. Grybauskaitė čia kalta, kad Lietuvos pievos tuoj išnyks. Tokia buvo Europos Sąjungos politika dar prieš jai tampant prezidente. Ir ne Europos Sąjunga čia kalta. Iš žemės centimetro išspausti kuo daugiau piniginės naudos nežiūrint į pasėkmes stengiamasi kiekvienoje šalyje. Matyt čia jau mūsų civilizacijos pamatuose kažkoks kreivas akmuo įdėtas…

Bet kita vertus, negaliu tylėti. Dar prieš 5 metus eidavau tais pačiais laukais, paukščiai klykavo, kvepėjo pievos, galėjai vaikščioti po visą Lietuvą kur tik norėjai, braidyti po pievas ir džiaugtis, kad gyveni švarioje šalyje. Šiandien jau daugiau nei pusėtų mano lankomų laukų vėl dirbama. Pasėti rapsai, riaumoja traktoriai, paukščių nėra, o žemė dvokia herbicidais.

Taip džiaugiausi, kad kolūkiai žlugo ir gyvybė sugrįžo į mūsų pievas, o dabar prezidentė aktyviai nori sugriauti pievas ir vietoje jų padaryti chemizuotus ūkius. Na, aš suprantu - pinigai, nauda, bet juk ne vien pinigai yra svarbu. Svarbu ir kraštovaizdis, svarbu, kad upės nebūtų teršiamos, svarbu, kad į dirvą nebūtų pilami chemikalai, svarbu, kad gyventume tyrame ore… Visa tai suteikia tie pusė milijono dirvonuojančių laukų hektarų. Labai gerai, kad jie yra nedirbami. Ir taip neblogai gyvename. Ir ar gyvensime finansiškai geriau, jeigu tuos hektarus užsodinsime rapsais ir kviečiais?

Laimis Žmuida

P.S. Po pirmojo komentaro nusprendžiau papildyti tekstą trumpu prierašu. Pasitariau su kolega ir nusprendėm, kad įsivėlė klaida ir įkėliau netinkamą nuotrauką, nes pirmojoje nuotraukoje greičiausiai yra šienaujama pieva. Nedirbami laukai ar pievos atrodo pavyzdžiui taip:

(c) asmeninis archyvas

(c) asmeninis archyvas

Būtent apie tokias pievas rašyta straipsnyje.

Patiko (0)


Atgal į: Bėgiokite Lietuvos laukais kol dar galite