Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2013-11-29

Po žeme glūdintys Lietuvos turtai

Publikuota: Gamta, Kita, Vanduo

Lietuva - viena iš nedaugelio šalių visame pasaulyje, centralizuotai vandentiekai naudojanti tik požeminį vandenį. Toks vanduo apsaugotas nuo paviršinių teršalų, nitratų, jo nereikia papildomai dezinfekuoti ir tai daroma tik išimtiniais atvejais.

Pavyzdžiui, Lenkijoje požeminis vanduo patenkina tik 70 proc. viso šalies poreikio, Estijoje - 65 proc., Danijoje - 98 proc., JAV - vos 33 proc., o bendrai Europoje - 65 proc. viso reikalingo geriamojo vandens. Požeminio vandens stokojančios šalys geriamojo vandens poreikį patenkina naudodamos paviršinį vandenį. Toks vanduo yra užterštas ir jį būtina dezinfekuoti.

Kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas per vakar žurnalistams surengtą pažintinį seminarą, pasaulyje statistiškai tik kas 6 žmogus turi saugų naudoti vandenį, todėl Lietuva - nepaprastai turtinga šalis. Mūsų giluminio vandens ištekliai siekia 3,72 mln. kub. m/ per dieną, o pastaraisiais metais sunaudojame tik 350-390 tūkst. kub. m/ per dieną arba tik apie 10 proc. viso turimo giluminio vandens.

Požeminio vandens kokybė. Lietuvos geologijos tarnybos nuotr.

Požeminio vandens kokybė. Lietuvos geologijos tarnybos nuotr.

Vanduo - ne vienintelis Lietuvos turtas. Skaičiuojama, kad po žeme glūdinčių naudingųjų iškasenų vertė siekia 1/3 nacionalinio turto ir sudaro apie 58 mlrd. Lt. O, pavyzdžiui, miškai ir saugomos teritorijos sudaro po 1/6 nacionalinio turto arba po 20 mlrd. Lt. Naudingosios Lietuvos iškasenos - žvyras, smėlis, durpės, klintis, dolomitas, nafta ir kt. Jų pernai (be naftos) išgauta 10, 564 mln. kub. m.

Priedai:

Aplinkos ministerijos informacija

Patiko (0)


Atgal į: Po žeme glūdintys Lietuvos turtai