BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

6-asis mokslo festivalis artėja!

Patvirtinta mokslo festivalio programa. Kviečiame registruotis!

(Daug renginių ekologijos temomis)
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” 2009

Rugsėjo 10 - 18 dienomis Vilniuje ir Kaune

Festivalis internete: www.mokslofestivalis.eu

Visi renginiai nemokami, tačiau į renginius, pažymėtus raide „R”, prašome registruotis (ypač moksleivių grupes) telefonu 8-698-32360 arba el. paštu videokaukas@gmail.com

Aktyviausiai festivalyje dalyvausiančioms mokykloms ir klasėms bus padovanoti DVD su lietuvių kalba įgarsintu filmu „Nanotechnologijos mūsų gyvenime”. Šis filmas, kuriame dalyvauja Nobelio premijos laureatas, chemikas Haroldas Kroto, sukurtas Europos Komisijos užsakymu.

Informacija apie renginius teikiama telefonais: 8-698-32360, 8-687-34353

Mieli Mokslo festivalio dalyviai!

Mokslininkai teigia, kad protas atsirado netyčia. Evoliucija didino mūsų protėvių smegenų tūrį ne tam, kad pradėtume galvoti, bet kad geriau bėgiotume, persekiodami grobį. Homo Sapiens pirmtakas neteko kailio, išmoko prakaituoti. Ir pagaliau, saugodama smegenis nuo perkaitimo, gamta prieš 2 mln. metų ėmė sparčiai didinti jų apimtį ir neuronų tankį. Efektyvesniam didėjančių smegenų aprūpinimui deguonimi evoliucija „sugalvojo” panaudoti ne tik nosį, bet ir burną. Todėl maždaug prieš 400000 metų, nusileidus žmogaus gerkloms, jis ėmė kvėpuoti ir per burną. Iki pirmųjų žodžių tarimo ir mąstymo pradžios liko visai nedaug.

Jeigu jau taip atsitiko, naudokime šį vertingą instrumentą pagal paskirtį - stebėkime pasaulį, analizuokime, stenkimės jį geriau pažinti, įgyvendinkime savo fantazijas. Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” irgi gimė atsitiktinai, tačiau jau šeštąjį kartą kviečia visus smalsuolius kartu su geriausiais Lietuvos ir kitų šalių mokslininkais įminti įvairias mokslo paslaptis. Pasisemti idėjų, nustebti technologijų bei mokslo galimybėmis.

Festivalio programa

Vilnius

10 d.

1. „Kinas ir tikrovė” - filmo „Mano sesers globėjas” peržiūra ir diskusija su mokslininkais. Bioetinės problemos, priešimplantacinė diagnostika ir vaikų su reikiamomis savybėmis kūrimas - dalyvauja dr. Eugenijus Gefenas, doc.dr. Jūratė Kasnauskienė, doc. dr. Eglė Benušienė, prof. Vaidutis Kučinskas - 14 val. kino centre „Forum Cinemas Vingis”. R

2. Festivalio ir parodos „Darvinas dabar” atidarymas - 18 val. Prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama”.

Ta proga prof. Edmundas Lekevičius paruošė trumpą pranešimą apie Č. Darvino teorijos reikšmę ir… evoliucijos evoliuciją.

Praslinkus beveik šimtui metų po „Rūšių atsiradimo”, mes vis dar nepailstamai įrodinėjome visiems, kad Č.Darvinas teisus, kad evoliucija vyksta. Kiti 50 metų buvo pažymėti bandymais „sugriežtinti” Č. Darviną, paversti darvinizmą matematizuota teorija. Deja, tai daugiau iškreipė originalą, nei jį patikslino. Dabartiniu metu stebima tendencija grįžti prie Č. Darvino, pasitelkti jo paties pastebėtas analogijas tarp gyvosios gamtos evoliucijos ir ekonomikos vystymosi ir sukurti naują, kur kas platesnę ir gilesnę evoliucijos teoriją - ekodarvinizmą.

11 d.

3. ,,Zoogeografija - Čarlzo Darvino ekspedicijos pėdsakais” - dr. Grita Skujienė - 12 val. ekskursija Gamtos fakultete. R

Zoogeografija - mokslas apie gyvūnijos geografiją, jų paplitimą, dėsningumus, kurie apsprendžia kodėl gyvūnai netolygiai pasiskirstę žemės rutulyje. Tačiau šios ekskursijos tikslas - pasekti Č. Darvino ekspedicijos pėdsakais ir muziejuje pamatyti tuos gyvūnus, kuriuos matė arba galėjo pamatyti didysis evoliucionistas.Yra žinoma, kad Čarlzas, būdamas 22 metų amžiaus, baigė mokslus ir tais pačiais metais (1831 m.) „Beagle” laivu išvyko į ekspediciją Pietų Amerikoje. Kelionės metu Č. Darvinas pabuvojo Tenerifės saloje, Žaliojo kyšulio salose, Brazilijos pakrantėje, Аrgentinoje, Urugvajuje, Ugnies Žemėje, Tasmanijoje ir Kokoso salose, atliko daugybę stebėjimų. Ekspedicijoje Č. Darvinas praleido penkeris metus, iš kurių trečdalį laiko keliavo po sausumą. Visos ekspedicijos metu jis į Kembridžą siuntė savo laiškus su pastebėjimais bei naujais atradimais, o tarp jų ir apie gyvūnus: vabalus, vėžlius, išmirusius milžiniškus tinginius, šarvuočius, koralus, Andų kondorus ir kt. Jis surinko vabalų kolekciją, moliuskų kriauklių kolekciją, skrodė vandens gyvūnus ir surinko planktoninių gyvūnų pavyzdžius. Ekskursijos metu bus galima pažiūrėti, kaip atrodo mažieji vėžiagyviai per binokuliarą.

Ornitologas Johnas Gouldas nustatė, kad Galapagų salose Č. Darvinas matė 12 skirtingų kikilių rūšių. Yra žinoma, kad pagal naujausias prielaidas Pietų Amerikoje jis užsikrėtė Čagaso liga, kuri ir buvo vėlesnių sveikatos sutrikimų priežastimi. Apie šią ligą ir jos sukėlėjus galėsite išgirsti ekskursijos metu, nes ir ji ne eilinė - ją perduoda ,,besibučiuojančios” blakės.

4. „Geologai prieštarauja istorikams - Lietuvos gelmėms tikrai ne tūkstantis metų” - Eugenija Rudnickaitė - 13 val. ekskursija po VU GMF Geologijos ir mineralogijos katedrą bei Geologijos muziejų. R

Trumpas pokalbis apie Lietuvos geologinę istoriją: seniausias Lietuvos gelmėse randamas uolienas; fosilijas, liudijančias apie santykinį uolienų amžių; dabartinės Lietuvos teritorijos „paleovaizdus” įvairiais geologiniais laikotarpiais.

5. „Lietuvos energetika, uždarius Ignalinos atominę elektrinę” - akad. Jurgis Vilemas - 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Pranešime bus kalbama apie tai, kokie esminiai struktūriniai ir technologiniai pokyčiai turi vykti Lietuvos energetikos srityje po Ignalinos AE uždarymo. Kokią įtaką tai turės energijos tiekimo patikimumui, tiekiamos energijos kainai. Bus prognozuojama, kokios naujos elektros ir šilumos gamybos technologijos turėtų prasiskverbti į Lietuvos energetikos rinką. Ši informacija bus pateikta bendrame pasaulio energetikoje vykstančių esminių pasikeitimų kontekste.

6. „Dirbtinės emocijos ir evoliucija” - prof. Šarūnas Raudys - 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Kaip sukurti dirbtinį arba sintetinį intelektą? Šis klausimas kamuoja mokslininkus ne vieną dešimtmetį. Tačiau kiti mokslininkai, ir ne tik jie, svarsto, ar tą verta daryti. Mat egzistuoja tikimybė, kad sukūręs tokį tobulesnį ar pajėgesnį protą, žmogus taps nebereikalingas. Tačiau, nepaisant tikrų ar įsivaizduojamų grėsmių žmonijos saugumui, robotika dabar vystosi itin sparčiai. Ypač Japonijoje, kur šios mechaninės būtybės, kaip planuojama, globos ir aptarnaus senstančią Tekančios šalies visuomenę. Bent robotinės evoliucijos tai jau tikrai nepavyks sustabdyti. Kaip kuriami šiuolaikiniai sumanūs robotai, sugebantys vis daugiau? Mokslininkai sako, kad vienas iš svarbiausių šio proceso komponentų - emocijos. Užprogramuotos emocijos, padedančios dirbtiniam protui greičiau mokytis. Emocingas robotas - skamba tarsi animacinės komedijos personažas. Bet aiškėja, jog emocijos būtinos ir žmogaus, ir robotų evoliucijai.

12 d.

7. Ekskursija „Pažįstami ir nepažįstami - retieji svetimšaliai sodo augalai” - Edvardas Meidus, Auksė Meiduvienė, Silva Žilinskaitė, Darius Ryliškis - 13 val. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. R

14 d.

8. „Iš čia kylama i žvaigždes” - Indrė Jankevičiūtė - 10, 12 , 14, 16 val. VU bibliotekoje (Universiteto g. 3).

Apsilankę VU bibliotekoje, susipažinsite su P. Smuglevičiaus sale ir joje veikiančia paroda „Hinc itur ad astra - iš čia kylama i žvaigždes”. Taip pat ir su Vilniaus universiteto bei jo bibliotekos istorija.

9. „Darwin and After: the Fossil Record” - prof. Richard Fortey (Londono Gamtos istorijos muziejus) - 15 val., (anglų kalba) VU Gamtos mokslų fakultete. R

10. „Chaosas ir tvarka” - prof. Kęstutis Pyragas - 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

11. „Žemės ir gyvybės raida. Kaip prakalbinti uolienas?” - prof. Gediminas Motuza - 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Uolienos, slūgsančios Žemės paviršiuje ir gelmėse turi nepaprastą atmintį - jos prisimena seniausius Žemės istorijos įvykius, kuriuos nuo šių laikų skiria milijonai ir milijardai metų: planetos susidarymą, kosmines katastrofas, seniai subyrėjusius žemynus, užsidariusius vandenynus, ledynmečius ir „karštymečius”, gyvybės raidos vingius. Tačiau, norint prakalbinti uolienas ir gauti tų žinių, reikia taikyti „aukštasias technologijas”, sudėtingus prietaisus, kosminius aparatus, šiuolaikinius fizikinius ir cheminius metodus, kompiuterinę įrangą. Naudodami juos geologai gauna naujų, netikėtų žinių apie mūsų Žemę ir jos tolimiausią praeitį.

12. Fizikos eksperimentai VU Fizikos fakultete - prof. Vytautas Balevičius - 14 val. R

Programoje: virpesiniai spektrai - „molekulių pirštų antspaudai”. Kodėl nematome labai smulkių objektų? Beta dalelių energijos matavimas magnetiniu spektrometru. Seleno nanokristalų tyrimas elektroniniu mikroskopu. Nanodarinių reljefo matavimas atominės jėgos mikroskopu. Temperatūros pasiskirstymo vizualizavimas termovizoriumi. Spalvoto televizinio signalo tyrimas. Biofizikinių reiškinių modeliavimas superkompiuteriu. Lazerinis ženklinimas. Įvairių užrašų ir paveikslų graviravimas. Skaitmeniniu fotoaparatu padarytą vaizdą įdėjus į ženklinimo įrenginio sistemą, galima jį išgraviruoti ant metalo ar plastiko paviršiaus. Kintamosios srovės (įtampos) lyginimo grandinės su puslaidininkiniu diodu tyrimas. Kaip veikia šviesolaidžiai, kai jais perduodami signalai?

15 d.

13. Eksperimentai VU Chemijos fakultete „Nuostabusis chemijos pasaulis” - dr. Rimantas Raudonis - 13 val. R

Programoje: cheminių reakcijų greitis. Cheminiai laikrodžiai. Osciliatorinės reakcijos. Spalvotų medžiagų sintezė.

Mes gyvename cheminių reakcijų pasaulyje. Jos vyksta ne tik aplink mus, bet ir mūsų organizme. Gyvenimas - tai cheminių reakcijų grandinė. Vykstant vienoms cheminėms reakcijoms, galime net nepastebėti, kad kažkas įvyko. Tačiau yra tokių reakcijų, kurių metu medžiagų savybės akivaizdžiai pakinta: susidaro įvairiaspalviai junginiai, skiriasi dujos, girdime sprogimo garsą, matome švytėjimą. Štai tokias reakcijas ir pabandysime pamatyti savo akimis.

14. „Nežinomas Darvinas: užrašų knygutės, slapta „meilė” kapitalistinės ekonomikos klasikui Adamui Smitui ir kt.” - prof. Edmundas Lekevičius - 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Užrašų knygučių analizė parodė, kad Č.Darvinas atidžiai studijavo politinės ekonomikos pradininko škoto Adamo Smito darbus. Specialistai mano, kad Smito jam prireikė tam, kad išsiaiškintų, ar „kova už būvį” gali vesti ne tik padėti išstumti konkurentus, bet taip pat stiprinti harmoniją bei bendradarbiavimą. Po ilgų studijų Č.Darvinas į šį klausimą atsakė „taip”. Tai jam padėjo paaiškinti, kodėl vėliau pasirodančios evoliucijos scenoje rūšys ne visada išstumia senesnes rūšis ir kodėl gamtoje esama tokios didelės bioįvairovės. Mūsų amžininkai gerokai papildė šią darvinizmo dalį, sukūrę naują teoriją - ekodarvinizmą, kur dalelytė „eko” reiškia ir ekologiją, ir ekonomiką.

15. „Sugrįžimas į Mėnulį” - dr. Jokūbas Sūdžius - 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

1969 m. liepos mėn. 20 d. daugelis pasaulio žmonių prigludę prie televizorių ekranų susižavėję stebėjo pirmuosius žmogaus žingsnius Mėnulyje, o vėliau nekantraudami laukė naujų pranešimų apie „Apollo” ekspedicijų astronautų atradimus šiame mūsų artimiausiame kosminiame kaimyne. Ilgainiui visuomenės domėjimasis Mėnuliu kiek atslūgo, o tyrėjų žvilgsniai nukrypo į kitus, tolimesnius Saulės sistemos kūnus. Tačiau paskutiniame dešimtmetyje mokslininkai vėl vis daugiau dėmesio ėmė skirti Mėnuliui. Kokias naujas Mėnulio paslaptis tikisi atskleisti tyrėjai? Kokie nauji iššūkiai laukia Mėnulio tyrinėtojų? Kada vėl planuojama sugrįžti į Mėnulį? Apie visa tai sužinosite šioje paskaitoje.

16. „Šachmatai - sportas, mokslas ar žaidimas?” - šachmatų mokyklos treneris Rišardas Fichmanas - 18 val. Vilniaus šachmatų ir šaškių sporto mokykloje (Vasario 16-osios g. 14). R

Paskaitoje išgirsite šachmatų atsiradimo istoriją ir legendas, sužinosite, kas buvo šachmatų protėviai, kokie yra žymiausi šachmatininkai.

16 d.

17. „Kaip kuriami naujos kartos vaistai” - Piotras Chmielevskis - 12 val. ekskursija į biofarmacijos įmonę „Sicor Biotech”/TEVA R

18. „Kolektyvinės išminties instrumentas SYNNET” - MRU Socialinės informatikos fakulteto dekanas dr. Saulius Norvaišas - 13 val. Mykolo Romerio universitete R

Internetas yra ta terpė, kurioje reiktų įdiegti naujas struktūras. Viena tokia struktūra, kurią nesunku suformuoti - komandinio darbo struktūra. Komandinis darbas - kai žmonės vienoje patalpoje sprendžia kokią nors problemą. Tačiau žmonių subūrimas į vieną vietą atima daug laiko. Internetas šiuos apribojimus pašalina, todėl tinkle organizuotas komandinis darbas yra gerokai mobilesnis, žymiai greičiau sprendžiamos iškilusios problemos. Naudojant šias technologijas galima suburti komandą, susidedančią iš skirtingas patirtis turinčių žmonių. Požiūrių įvairovė padeda komandai geriau atlikti užduotį. Čia praverstų ir psichologų indėlis, mat reikia surasti geriausius komandinio darbo metodus. XXI amžius - greitų ir gerų sprendimų amžius, nes situacijos ekonomikoje bei politikoje keičiasi žaibiškai. Vienas žmogus, net genialus vadybininkas ar politikas, negali įvertinti visų faktorių ir rasti geriausią išeitį iš susidariusios padėties.

19. „Kaip „užlopyti” ozono skylę virš Antarktidos?” - prof. Arūnas Bukantis - 14 val. VU Gamtos fakultete. R

Kiekvieną pavasarį (Pietų pusrutulyje pavasaris trunka rugsėjo - lapkričio mėnesiais) virš Antarktidos ozono kiekis smarkiai sumažėja - atsiveria ozono skylė. Jos plotas pastaraisiais metais pasiekia net 25-27 mln. kvadratinių kilometrų. Tai du su puse karto didesnė teritorija nei Europa. Praretėjus ozono sluoksniui, Žemės paviršių pasiekia daugiau ultravioletinių Saulės spindulių, kurie žmonėms gali sukelti odos vėžį. Vandenyne jie naikina fito- ir zooplanktoną, krinta stratosferos temperatūra, keičiasi atmosferos cirkuliacija. Kokios priežastys lemia ozono skylės sudarymą virs Antarktidos, kodėl ozono Šiaurės pusrutulyje yra daugiau nei Pietų? Ar galime sustabdyti ozono sluoksnio irimą?

20. „Mikrobiologija ir ekologija” - prof. Donaldas Čitavičius - 16 val. VU Gamtos fakultete. R

Kaunas ————————————————————————————————–

12 d.

21. KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto programa ,,Fizikinių reiškinių pasaulis ir mes”

(Studentų g. 50). R

a. ,,Patikrinkite fizikos dėsnius” - prof. Julius Dudonis -10 -15 val. Eksperimentai Fizikos laboratorijose, II aukšte.

Stebėkime, matuokime, analizuokime. Taip atrandami fizikiniai dėsniai ir reiškiniai. Pabūkime atradėjais moderniose KTU fizikos mokomosiose laboratorijose.

b. ,,Fizikinių reiškinių pasaulis” - dr. Virgilijus Minialga, Zenonas Šleinius - 10, 12, 14 val. 325 auditorijoje.

Visi žmogaus sukurti mechanizmai ir technologijos pagrįstos fizikiniais dėsniais ir reiškiniais. Pažinkime juos ir panaudokime savo kūryboje. Eksperimentai Didžiojoje fizikos auditorijoje.

c. ,,Branduolinė ir alternatyvi energija” - Gediminas Adlys ir Diana Adlienė - 10 - 15 val. II aukšte.

Energetika tampa svarbi valstybės nepriklausomybės sąlyga. Ne tik ekonominis, bet ir geopolitinis veiksnys. Tik politiškai ir ekonomiškai galima paaiškinti kaimynų rusų ir baltarusių planus prie pat mūsų valstybės sienų statyti galingas branduolines jėgaines. Baltijos valstybės: Lietuva, Latvija ir Estija ne kartą yra pademonstravusios savo solidarumą bei vienybės jėgą, sprendžiant bendrus išlikimo reikalus. Todėl labai sveikintina bendromis jėgomis statyti naują Visagino atominę elektrinę -energetinį Baltijos kelio analogą. Šių dienų iššūkis mūsų jaunimui - tapti branduolinės energijos specialistais, kad naujoje atominėje elektrinėje skambėtų valstybinė lietuvių kalba.

Branduolinė energija yra švariausia, pigiausia ir patikimiausia energijos rūšis, nepriklausanti nei nuo vėjo, nei nuo Saulės. Vokietijos patirtis rodo, kad vėjo jėgainėse pagaminta elektros energija yra du kartus brangesnė, o fotovoltiniuose Saulės energijos įrenginiuose - penkis kartus brangesnė už atominėje elektrinėje pagamintą elektros energiją. Kaimynai švedai pusę valstybei reikalingos elektros energijos pagamina atominėse elektrinėse, o suomiai baigia pastatyti penktąjį branduolinį reaktorių ir planuoja statyti šeštąjį. Formuojasi Baltijos jūros regiono branduolinės energijos žiedas.

Kviečiame atvykti ir susipažinti su atomo branduolio modeliais, branduolinių reakcijų ypatumais ir analogijomis, branduolinių reaktorių tipais ir jų paplitimu, alternatyvios energijos savybėmis.

Taip pat išgirsite apie Visatos formavimosi vaizdinius moksle ir M. K. Čiurlionio kūryboje (paminint Tarptautinius astronomijos metus).

Į fizikines ir energetines subtilybes gilintis padės KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto taikomosios fizikos ir taikomosios matematikos specialybių studentai, studentų korporacijos Tautito nariai.

http://www.ktu.lt/lt/informacija_visuomenei/zemelapiai/zemelapiai.asp

d. ,,Įdomioji elektronika” - Vladas Juška, dr. Andrius Chaziachmetovas, Rolandas Žakelis - 10 - 15 val. KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete, 241 ir 330 laboratorijose (Studentų g. 50).

Programoje: kaip judėti be variklio, kaip apgauti akis, kaip kalba elektronika, signalai ir impulsai - elektronikos žaliava ir produkcija - kaip juos sukurti ir pagauti, kaip užmegzti ryšį.

Ar žinote, kad yra medžiagų, kurios veikiamos elektros atgyja - keičia savo formą? Pamatysite važiuojančią mašinėlę, bet nepamatysite jos varikliuko - nes jo ten nėra! Tereikia prijungti reikiamą elektrinį signalą ir mašinėlė ima važiuoti. Ir joniniam suktukui nereikia variklio - tik prijungtos aukštos įtampos. Pamatysite, kaip „įdarbinami” nematomi mikrovirpesiai ir įelektrintų dalelių judėjimas.

Ar niekada nesusimąstėte, kad galite matyti tai, ko nėra iš tikrųjų? Šviesos diodų - šviestukų stulpelis, sukamasis judesys ir jūsų akys mato ore „kybantį” vaizdą. Ne vaiduokliai, o mikrovaldiklis ir jo programa suformuoja bet kokį norimą užrašą.

Vinilinės plokštelės, magnetinė juosta - vakarykštė diena. Gudrūs elektroniniai mikrograndynai viską padaro paprasčiau ir geriau. Parodysime, kaip atgyja paprasčiausia dėžutė, kuri gali sveikinti jus pažįstamų draugų balsais. Kalbantys ir jus suprantantys žaislai - įdomūs, skatinantys mąstyti ir lavinantys vaizduotę.

Ar kada nors matėte savo balsą kaip elektrinį signalą? O kaip gali atrodyti elektros signalai jūsų kompiuteryje? Kaip juos galima pagaminti ir keisti? Remdamiesi laboratorinių darbų, kuriuos atlieka KTU studentai, fragmentais, pažvelgsime į akimi nematomą elektros signalų ir impulsų pasaulį.

Ar žinote, kaip Jūsų mobilųjį telefoną pasiekia draugo ar mamos balsas? Kas vyksta radijo eteryje? Kaip rasti daiktą, kuris neskleidžia nei garsų nei šviesos, bet skleidžia radijo signalą? Supažindinsime su radijo signalų sklidimu, ir teoriją pritaikysite praktiškai - su pelengatoriumi rankose. Papasakosime, ką veikiame KTU radijo klube, kokias rungtis ir varžybas rengiame.

Elektronika valdo! Sužinok, koks nuobodus būtų šis pasaulis be jos.

14 - 15 dienomis

22. „Inovatyvi mokykla” - ekskursija į „Microsoft” inovacijų centrą Kaune - 12, 13, 14, 15 val. R

15 d.

23. „Ką gali automatika - „protingas” automobilis: vairuotojas nebūtinas, autoavarijos neįmanomos” - doc. Vaclovas Bagdonas - 11 val. KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete (Studentų g. 48). R

Automobilis šiandien toks pat būtinas, kaip drabužiai, elektra, būstas. Tačiau vien Lietuvoje eismo įvykiuose kasmet žūsta 700 - 800 žmonių. Tūkstančiai sužalojama, apgadinama keliolika tūkstančių automobilių. Vairuotojai yra tapę savotiškais savo automobilių įkaitais: jie nuolat turi būti dėmesingi, negali vairuoti pavargę ar apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau net ir stropiausias vairuotojas neapsaugotas nuo kitų eismo dalyvių keliamo pavojaus. Tokia situacija dabar laikoma normalia. Akivaizdu, kad yra blogai, bet tenka prisitaikyti, nes lyg ir nėra išeities.

Mokslininkai su tuo nesutinka. Jau šiandien daugelis automobilių gali automatiškai palaikyti saugų atstumą iki kliūties, prieš kliūtį automatiškai sustoti, pasirinkti optimalų (pagal sunaudojamų degalų kiekį) važiavimo režimą ir t.t.

Tačiau nė viename automobilyje dar nėra įrangos, kurią naudodamas, automobilis savarankiškai manevruotų transporto priemonių sraute. Automobiliniai autopilotai dar „nedrįsta” sukinėti vairo (aplenkti, daryti posūkius, pasitraukti duodant kelią ir pan.), „nemato” kelio ženklų, blogai orientuojasi pagal eismo linijas bei kelkraščio zoną, nepastebi kelio defektų (duobių, numestų smulkių daiktų ir pan.).

Ar sunku tuos trūkumus pašalinti? Teoriškai - ne itin, techniškai - dar daug ko trūksta. Reikia tobulinti automobilių automatiką: įrengti reikiamus atstumų matuoklius, atpažinimo (elektroninės regos) sistemas, sukurti ir instaliuoti valdymo algoritmus ir programas. Reikia tobulinti ir infrastruktūrą: kelio ženklai turi tapti suprantami ne tik žmogui, bet ir automatui.

Nepaisant šito, netolimoje ateityje keliuose ir gatvėse važinės tik automatizuoti automobiliai. Nebereikės daugybės policijos patrulių, baigsis „karas keliuose”, transporto priemonių nuvarymai ir kt. Yra tik vienas trūkumas: iš žmogaus atimamas vairavimo džiaugsmas. Kita vertus, stebint automobilio automatikai (supervizoriui), vairuoti galės net ir nepatyręs. Bet tokiam vairuotojui padarius klaidą, automobilio automatika iškart perims vairą.

Aptariamoje srityje pasaulyje tikrai daug dirbama. Bet automobilių kūrėjai nenoriai atskleidžia dar neįgyvendintas savo idėjas. Kita vertus, revoliucijos šioje srityje tikriausiai nebus: visiškai robotizuoti automobiliai šiandien gatvėse pasirodyti tiesiog negali. Bet transporto evoliucija neabejotinai vyks šia linkme.

24. „Lietuviški mamutai” - prof. Linas Daugnora - 13 val. R Kauno Kazio Griniaus vidurinės mokyklos mokinių ekskursija į Lietuvos veterinarijos akademiją - susitikimas su gauruotuoju raganosiu, mamutais ir kitais stambiais gyvūnais, gyvenusiais Lietuvos teritorijoje prieš kelias dešimtis ar kelis tūkstančius metų

Kas tai yra - zooarcheologija (osteoarcheologija)? Ką pasakoja archeologiniuose paminkluose rasti ar iškasti gyvūnų griaučiai ar kaulų fragmentai? Fauna, jos raida ir ryšiai su žmogumi dabartinės Lietuvos teritorijoje. Ledynai, gyvūnai ir jų migracija. Gyvūnų populiacijos, jų dominavimas gamtoje atskirais geologiniais ar chronologiniais laikotarpiais. Kodėl vienos rūšys nyksta, kitos pradeda vyrauti? Naminių gyvulių prijaukinimo istorija. Kada atsirado naminiai gyvuliai ir gyvulininkystė (ūkis) Lietuvoje, kuo skiriasi Vakarų ir Rytų Lietuvos gamybinis ūkis. Ar sirgo anksčiau gyvenę gyvūnai ir naminiai gyvuliai? Mokslininkai į šiuos klausimus jau gali atsakyti.

25. „Evoliucijos faktai ir mitai” - Ramūnas Grigonis - 14 val. ekskursija Kauno T. Ivanausko Zoologijos muziejuje. R

16 d.

26. „Hidroenergija - atsinaujinantis ir ekologiškas energijos šaltinis” - 13 val. ekskursija Kauno hidroelektrinėje. R

Kauno HE - didžiausia elektrinė, naudojanti atsinaujinančius išteklius. 2005 m. pradėtas įgyvendinti modernizavimo projektas. Šiuo metu atnaujinti du hidroagregatai ir didžioji dalis pagalbinių sistemų.

Elektrinės atnaujinimas žymiai padidins jos efektyvumą, patikimumą, darbų saugą. Jos įranga atitiks visus ekologijos užtikrinimo reikalavimus.

Šiuo metu elektrinė kasmet pagamina apie 2% Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, arba daugiau kaip 80% visos energijos, gaminamos šalyje naudojant atsinaujinančius išteklius. Nepaisant nedidelės galios, Kauno HE garantuoja Lietuvos energetinės sistemos stabilumą. Ji yra vienintelė Lietuvos energetikos sistemos elektrinė, galinti pati pradėti veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.

17 d.

27. „Kaip pagauti žaibą” - prof. Alfonsas Morkvėnas - 12 val. KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete (Studentų g. 48) R

28. „Švarios rankos saugo mūsų planetą” - dr. Daiva Janulaityte-Gunther, prof. Alvydas Pavilonis, gyd. Giedrius Vaidelys - 14val. laboratoriniai darbai KMU MLK (Eivenių g. 4) R

Žmonės neplauna rankų taip dažnai, kaip jie turėtų tai daryti. Net 80 % visų infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas. Taip plinta ir H1N1 - jūs be abejo visi sušuksite! - pritarsime.

Ant neplautų rankų mikroorganizmai gali puikiai ir patogiai išgyventi. Jei mes ką nors rankomis paliečiame, tuo pačiu padedame mikroorganizmas plisti. Ar visiems mažiems organizmams patinka keliauti? Ir kokiems visiškai nepatinka? Čiaudėti ir kosėti į delną - didžiausia pasaulyje klaida! Kaip teisingai pasielgti? Yra vienas vienintelis ir teisingas būdas.

Rankas plauti, dukart dainuojant „Happy Birthday” - gryniausia nesąmonė? O jeigu ne? apsilankę šiuose praktiniuose užsiėmimuose, visą likusį gyvenimą jausitės saugūs ir drąsūs. Jausitės taip, tarsi saugotumėt visą pasaulį ir mūsų spalvingą planetą.

Paskaitos mokyklose (Kaunas):

„Tiesos apie GMO beieškant” - prof. Leonas Grinius - 15 d.12 val. Varpo gimnazijoje.

Teisybės ieškojimas yra pavojingas dalykas. Štai, valdžios žmonės, pavadinkime juos „karaliais”, dažnai sako - teisybė yra tai ką aš sakau. Tai kam dar kažko ieškoti? Tik visiškas neišmanėlis gali teigti, sako „karaliai”, kad Žemė sukasi aplink Saulę, kai net ir vaikui aišku, kad yra atvirkščiai. Arba, teigia „karaliai”, užsienio agentai, parsidavę globalistinėms kompanijoms, prasimano, kad genetinė augalų inženerija yra geras dalykas. Todėl „karaliams” tenka saugoti visuomenę nuo tokių pavojingų neišmanėlių, drumstančių žmonių protus, skleidžiančių visuomenėje nepasitikėjimą valdžios autoritetu.

Žinia, „karalius” dažnai būna nuogas, tik visi bijo jam tai pasakyti. Su „karaliais” nejuokaujama, ypač kai jie paskelbia moratoriumą sveikam protui, o nepaklusniuosius degina ant laužo ar tremia į Sibirą.

Panašiai yra ir su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Visi jų bijo, dauguma juos keikia. Dažnai sakoma, kad GMO yra pasaulinių kompanijų išrastas gamtos vėžys, sąmoningai platinamas Lietuvoje, siekiant pakenkti mūsų šaliai. Dar sakoma, kad GMO Lietuvoje platina užsienio kompanijų papirkti mokslininkai, kuriems rūpi gauti kuo daugiau pinigų savo smalsumui ir garbėtroškai patenkinti. Laimė, atsiranda tvarkos mylėtojų, siūlančių uždrausti GMO Lietuvoje ir taip apsaugoti mūsų tyrą gamtą nuo GMO veržimosi.

Paskaitoje pabandysime praskleisti mistifikacijų uždangą, gaubiančią GMO, ir nušviesti šią problemą kritinio mąstymo šviesa, remiantis sveiku protu.

„Naujųjų „Žemių” beieškant” - dr. Audrius Bridžius 15d. 14 val. J.Basanavičiaus vid.mokykloje.

Ilgainiui sąlygos gyventi Žemėje taps nebetinkamos ir žmonija turės palikti gimtąją planetą. Kodėl tai įvyks ir kaip astronomai ieško planetų prie kitų žvaigždžių? Kol kas dauguma atrastųjų egzoplanetų labiau primena Jupiterį negu į Žemę. Galbūt planeta Žemė unikali? O gal ne ten ar ne taip ieškome?

„Šiuolaikinė chemija mokslų sandūroje” - prof. E. Butkus - 16 d. 11 val. Rasos gimnazijoje.

„Energiją gaminsime kaip žvaigždėse” - dr. Olga Rancova - 16d. 14 val. Jėzuitų gimnazijoje.

Žvaigždžių gelmėse, kur tvyro milžiniškas slėgis ir dešimčių milijonų laipsnių temperatūra, lengvi branduoliai jungiasi į sunkesnius - išsiskiria didžiuliai energijos kiekiai. Šis procesas, suteikiantis žvaigždėms galios, vadinamas termobranduoline sinteze. Dabar, po dešimtmečius trukusių bandymų, žmonės pasiruošė sukurti savo Saulę Žemėje ir gaminti energiją kaip žvaigždės. Kinija, Europos Sąjunga, Indija, Pietų Korėja, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, atstovaujantys pusę pasaulio gyventojų, susijungė į bendrą projektą ir pradėjo statyti eksperimentinį termobranduolinį reaktorių ITER. Šiuo projektu siekiama parodyti, kad termobranduolinę sintezę galima naudoti energijai gaminti. Termobranduolinė sintezė - būdas saugiai gaminti didžiulius energijos kiekius visiems, kam jos reikia, neišmetant anglies junginių į atmosferą, neteršiant aplinkos. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, taip pat dalyvauja šiame projekte. Lietuvos mokslininkai atlieka tyrimus, reikalingus ITER reaktoriui ir kitiems ateities reaktoriams statyti, įrengti ir sėkmingai eksploatuoti.

„Apie radiaciją - paprastai” - dr. Diana Adlienė - 17d. 11 val. Santaros gimnazijoje.

Išgirdę žodį ,,radiacija”, nejučiomis suklūstame, nes daugeliui mūsų šis žodis asocijuojasi su pavojumi. Ar įmanoma išvengti apšvitos? Kam reikalingos higienos normos? Kur radiacija (spinduliuotė) yra pritaikoma? Kodėl mums būtinai reikalingos žinios apie radiaciją?

Paskaitos mokyklose (Vilnius):

„Žmonės žiūri į dangų” - Saulius Lovčikas (VU TFAI Molėtų Astronomijos observatorijos paskaitininkas) - 11d. 12 val. Žvėryno gimnazijoje.

Dangus kaip dangtis dengia Žemę. O Žemėje gyvenantis žmogus visada stengėsi įminti mįslę - kas gi tai yra? Per daugybę amžių susiklostė įvairūs aiškinimai - vieniems tai kietas permatomas, kitiems - akmeninis skliautas, už kurio prasideda anapusinis pasaulis. Stengdamiesi išlikti ir atidžiai stebėdami aplinką, žmonės pastebėjo, jog viskas gamtoje kinta ir tuo pat metu nuolat pasikartoja. Metų laikai, gyvūnų ir augalų gyvenimo ciklai. Žemę dengiantis dangus - ne išimtis. Jame nuolat kažkas vyksta, ir tas „kažkas” nebūdavo iš pirmo žvilgsnio suprantami reiškiniai. Jiems reikėdavo sugalvoti tinkamus, visiems priimtinus paaiškinimus. Taip kaupėsi ir formavosi žinija - tuometis supratimas apie supantį pasaulį, jo vyksmus ir jų sąsajas.

Įvairiais laikmečiais danguję vykę reiškiniai turėdavo savitus paaiškinimus. Tai ir raganos ant šluotų, ir ugnį spjaudantys drakonai, ir angelai… Šiandieninis žmogus pasaulį ir jo reiškinius priima ne tik pagal iš senovės ateinančius mitinio mąstymo pavyzdžius, bet aiškina pasaulį mokslo kalba. Danguje vykstantiems procesams bando rasti paaiškinimus, remdamasis įvairių kartų mokslininkų atrastais dėsningumais. Taip formuojasi mokslinė pasaulėžiūra. Besmalsaujant apie dangaus reiškinių įvairovę, jų kilmę, ir gimė astronomijos mokslas, dangaus reiškinius aiškinantis mokslo kalba. Atsiradus teleskopams, mūsų akims atsivėre neišsemiami dangaus lobiai - žvaigždės, jų spiečiai, įvairūs ūkai, galaktikos. Kaip visa tai bando aprėpti ir mėgina aiškinti šiuolaikinis žmogus?

„Socialiniai tinklai ir kitos IT tendencijos” - Aldas Kirvaitis („Forticom”) - 15 d. 11 val. Gabijos gimnazijoje.

„Naujausia lazerizmo kryptis - skaiduliniai lazeriai” - Aidas Aleknavičius („Ekspla”) - 15 d. 13 val. M. Biržiškos gimnazijoje.

„Branduolinės atliekos: ar reikia jų bijoti?” - Gediminas Adlys - 16 d. 14 val. Žemynos gimnazijoje.

Veikiant branduoliniams reaktoriams, susidaro dešimtys naujų transuraninių elementų ir šimtai jų dalijimosi produktų. Dauguma šių nuklidų ilgai išlieka radioaktyvūs. Vieni juos laiko pavojingomis branduolinėmis atliekomis ir ruošiasi amžiams talpinti giliuose požemiuose, kartu baimindamiesi jų pasirodymo ekosistemoje. Kiti džiaugiasi turėdami panaudoto branduolinio kuro, nes jame esančius aktinidus laiko sudėtingesnio branduolinio kuro ciklo dalimi, naujo branduolinio kuro žaliava ir kuria naujas branduolines technologijas energijai iš šių atliekų gauti. Tai aktualu ir mūsų valstybei, turinčiai veikiančią atominę elektrinę ir sukaupusią daug panaudoto branduolinio kuro. Branduolinė energija vis labiau tampa geopolitiniu veiksniu, ypač Baltijos valstybių regione.

„Kitų žvaigždžių planetos” - dr. Romualda Lazauskaitė - 16 d. 12 val. Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje.

Pirmosios planetos, besisukančios aplink kitas žvaigždes, atrastos prieš beveik du dešimtmečius. Šiuo metu jau žinoma apie pusketvirto šimto žvaigždžių su planetomis. Paskaitoje bus apžvelgiama, kokiais būdais aptinkamos kitų žvaigždžių planetos, apie kokias žvaigždes jos sukasi, ar tokiose planetose gali atsirasti gyvybė.

„Pirmosios pagalbos teikimas” - gyd. Nedas Jasinskas, UAB „Krizių tyrimo centras” ir Kauno medicinos universiteto Ekstremalios medicinos katedros specialistai - 17 d. 9 val. Žirmūnų gimnazijoje. (Uždaras renginys)

M. Gandis yra pasakęs „Būk pats tuo pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje”. Visi geri pokyčiai gali prasidėti nuo jūsų, todėl Mokslo šventė yra pats tinkamiausia vieta ir laikas išmokti gaivinti žmogų. Šauni „Krizių tyrimo centro” komanda jau ne pirmus metus padės jums praktiškai išmokti, ką reikia daryti, jei šalia esantis žmogus netenka sąmonės, užspringsta ar įvyksta klinikinė mirtis.

Adresai Vilniuje:

Kino centras „Forum Cinemas Vingis” (Savanorių pr. 7)

Prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama” (Saltoniškių g. 9)

VU Fizikos fakultetas (Saulėtekio al. 9)

VU Chemijos fakultetas (Naugarduko g. 24)

VU Centrinių rūmų konferencijų centro Teatro salė (Universiteto g. 3)

VU Gamtos mokslų fakultetas (M. K. Čiurlionio g. 21)

VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedra (M. K. Čiurlionio g. 21/27)

VU Botanikos sodas (Kairėnų 43)

Mykolo Romerio universitetas (Ateities g. 20)

Vilniaus universiteto Botanikos sodas (Kairėnų 43)

„SicorBiotech UAB”/TEVA (V. A. Graičiūno g. 8)

Vilniaus šachmatų ir šaškių sporto mokykla (Vasario 16-osios g. 14)

Žemynos gimnazija (Čiobiskio g. 16)

Gabijos gimnazija (Pašilaičių 13)

Žvėryno gimnazija (Žalioji g. 4)

Gerosios Vilties vidurinė mokykla (Skroblų g. 3)

Žirmūnų gimnazija (Žirmūnų g. 37)

M. Biržiškos gimnazija (Taikos pr. 81)

Adresai Kaune:

“Microsoft” inovacijų centras (Europos pr. 121)

KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas (Studentų g. 48)

KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas (Studentų g. 50)

KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas (Studentų g. 50)

KMU MLK mikrobiologijos katedra (II a., Eivenių g. 4)

Kauno hidroelektrinė (T. Masiulio g. 22A)

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus (Laisvės al. 106)

„Microsoft” inovacijų centras

Kauno medicinos universitetas (Mickevičiaus g. 9)

Lietuvos veterinarijos akademija (Tilžės g. 18)

Jėzuitų gimnazija (Rotušės a. 9)

Kazio Griniaus vidurinė mokykla (Šiaurės pr. 97)

Varpo gimnazija (Varpo g. 49)

VDU Rasos gimnazija (P. Lukšio g. 40)

Santaros gimnazija (Baltų pr. 51)

Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 28)

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Julita2009-09-07 12:47

Kiek įdomių renginių, bet mano klasė nei už ką nenorės važiuot. Jiem jau geriau pamokose nei į tokius renginius…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras