BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

„Žvėrių takais“

Kovas. Žemė godžiai geria saulės šilumą, pamažu bunda gyvasis pasaulis. Miške gyvenimas suaktyvėja, prasideda džiaugsmingas, bet pilnas rūpesčių laikmetis visiems miško gyventojams. Pagalvojome, kokie gi „miškinukai”, kurie nestebi tikrojo miško gyvenimo, nedalyvauja jame. Taigi, vieną saulėtą kovo dieną Anykščių regioninio parko direkcija kartu su Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkija sukvietė Anykščių krašto Jaunuosius miško bičiulius pasivaikščioti žvėrių takais…

Kaip žinome 2011 metai - Tarptautiniai miškų metai Lietuvoje. Tad šis susitikimas - vienas iš renginių, skirtų paminėti šią progą.

Miško žvėrelių gyvenimo būdas yra slaptas, tačiau nei vienos kitos grupės gyvūnai nepalieka tiek daug veiklos žymių aplinkoje. Tai pėdsakai, maitinimosi požymiai, teritorijos žymėjimas, slėptuvės. Atidus stebėtojas aplinkoje šias žymes pastebi gana dažnai. O ar jaunieji miško bičiuliai yra atidūs stebėtojai? Norinčių išmokti geriau skaityti miško knygą atsirado visas būrys. Į Mikierių girininkiją, esančią Šimonių girioje, atvažiavo Troškūnų K. Inčiūros vidurinės mokyklos JMB „Girinukas”, lydimi mokytojos Rasos, Viešintų pagrindinės mokyklos JMB „Atžalynas” atlydėjo mokytoja Virginija. Svečius pasitiko labai svetingi šeimininkai: girininkas Laimis Trumpickas ir pavaduotoja Daina Trumpickienė. Visi su šypsenom, pilni entuziazmo ir jėgų. Taigi ilgai nelaukę išskubėjome tyrinėti, kokias gi paslaptis slepia tas įstabusis miško pasaulis.

Būrys be vedlio nėra tikras būrys, tad čia mums labai padėjo girininkas Laimis, kuris daug visokių įdomybių papasakojo ir parodė. Matėme ne tik dažnai aptinkamų miško žvėrelių pėdsakus: lapės, kiškio, manguto, audinės, stirnos, šerno, bet ir tokių retenybių kaip lūšies. Eidami ne tik žemėn žiūrėjome, bet ir į viršų dairėmės - vis zylutės pasirodydavo savo pavasarinę giesmelę giedodamos, krankliai suko ratus, matėme ir mažojo erelio rėksnio lizdą, ir bebro „trobą”. Vaikams viskas labai įdomu. Apėjome visą žvėrių aptvarą, esantį Mikierių girininkijoje, kuriame laikomi danieliai, muflonai, šernai. Girininkas pasakojo mums kaip žvėrys čia auginami, kaip vėliau išleidžiami į laisvę.

Pasivaikščiojus visų laukė arbata ir… blynai! Kepti ant laužo. Gi tą dieną ir Užgavėnės. Voliojomės sniege, šokome aplink laužą ir dainavome „Žiema, žiema bėk iš kiemo”. Tikimės, kad visų bendras nusiteikimas ir energija padėjo išvaryti žiemužę. Padėkojome jai, kad sniego nepagailėjo, kad tokia tikra buvo ir atsisveikinome. Iki naujų susitikimų! Galbūt vasarą, kada miško gyventojai jau turės palikuonių… O dabar nebedrumskime jiems ramybės. Iškeliavome visi savais keliais, kad vėl susitiktume.

Parengė: Diana Martinavičiūtė Anykščių regioninio parko vyr. biologė

Anykščių regioninio parko direkcijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras