BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

„Gamtosauginių mokyklų“ programos poveikis mokinių aplinkosauginėms nuostatoms ir elgsenai

Šį kartą sociologų akiratyje „Žaliosios Lietuvos” laikraščio skaitytojams gerai žinoma „Gamtosauginių mokyklų” programa. Keliame klausimą, ar programos įgyvendinimas yra veiksmingas, t.y. ar keičiasi programoje dalyvaujančių mokinių aplinkosauginės nuostatos ir elgsena. KTU Sociologijos katedroje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti, kokį poveikį aplinkosauginėms moksleivių nuostatoms ir elgsenai turi mokykloje įgyvendinama „Gamtosauginių mokyklų” programa.

Tyrimas grindžiamas eksperimentu, pasirenkant dviejų Kauno mokyklų („Gamtosauginių mokyklų” programą vykdančios ir programos nevykdančios) 11-12 klasių mokinius.

Analizės metu paaiškėjo, jog nėra statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant mokinių aplinkosaugines nuostatas. Pabrėžtina, kad abiejų mokyklų mokiniai aplinkosaugą vertina, kaip vieną mažiausiai aktualių problemų Lietuvai, o susirūpinimas aplinkosauginėmis problemomis skiriasi nežymiai. Tiek programą įgyvendinančios, tiek neįgyvendinančios mokyklų mokinių požiūriai į aplinkosauginių problemų sprendimo būdus, aplinkosauginių problemų poveikį kasdieniam jų gyvenimui bei asmeninio indėlio suvokimas stebėtinai vienodi. Tyrime dalyvavusių mokyklų mokiniai turi pakankamai daug žinių apie aplinkosauginių problemų atsiradimo priežastis, tačiau nedaug žino apie šių problemų sprendimo būdus. Įdomu tai, kad didžioji dauguma programą vykdančios mokyklos mokinių žinojo apie programos įgyvendinimą mokykloje. Tai rodo, jog Gamtosauginės mokyklos veiklos visgi yra matomos ir įtraukiančios moksleivius.

Išanalizavus rezultatus, buvo pastebimi tik keli reikšmingi elgsenos skirtumai tarp tyrime dalyvavusių mokinių. „Gamtosauginių mokyklų” programos mokiniai aktyviau vykdo kasdienes aplinkosaugines veiklas, turinčias tiesioginio poveikio aplinkai (pvz. taupo elektrą, popierių), o programos nevykdančios mokyklos mokiniai šiek tiek dažniau užsiima netiesiogine aplinkosaugine veikla - straipsnių rašymu, literatūros skaitymu, dalyvavimu aplinkosauginių organizacijų veiklose. Galimas veiksnys aplinkosauginei mokinių elgsenai - mokyklos organizuojamos veiklos, kurios „Gamtosauginių mokyklų” programą vykdančioje mokykloje dažniau yra praktinio pobūdžio. Reikšmingesni skirtumai pastebėti elgsenoje, susijusioje su elektros bei popieriaus taupymu. Taigi apklaustų moksleivių dalyvavimas „Gamtosauginių mokyklų” programoje turi reikšmingą poveikį tik gamtinių išteklių taupymo elgsenai.

Apibendrinant moksleivių aplinkosauginės elgsenos ir nuostatų skirtumus, galime teigti, jog mokyklos dalyvavimas „Gamtosauginių mokyklų” programoje neturi išskirtinio poveikio vyresniųjų klasių mokiniams. Silpną programos poveikį galėjo lemti pedagogų aplinkosauginė sąmonė, taikyti metodai, mokinio socialinė aplinka bei žiniasklaidos įtaka.

Nereikėtų atmesti ir tikimybės, jog atliktame eksperimente kontroline grupe pasirinktoji mokykla turi stiprų ekologinį ugdymą net neįgyvendindama papildomų neformalaus aplinkosauginio ugdymo programų. Norint patikimai įvertinti „Gamtosauginių mokyklų” programos poveikį prasminga būtų į tyrimą įtraukti visas programoje dalyvaujančias mokyklas bei parinkti grupę kitų, programos nevykdančių, mokyklų.

Parengė Indrė Jonytė
KTU Sociologijos katedra

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

Rasa2012-07-24 06:58

Įdomu, tai visgi koks yra “gamtosauginių mokyklų” programos poveikis mokinių aplinkosauginėms nuostatoms? Straipsnio autorė galėtų paanalizuoti skirtumą tarp gamtosaugos ir aplinkosaugos (ar čia jokio skirtumo, ar skirtumas savaime suprantamas?) ir vieno iš jų programos dėstymo poveikį kitam.
Pagal tyrimo rezultatus buvo padaryta išvada, kad “Tyrime dalyvavusių mokyklų mokiniai turi pakankamai daug žinių apie aplinkosauginių problemų atsiradimo priežastis”. Klausimas straipsnio autorei: gal galėtumėte pasakyti kokios tos priežastys buvo išvardintos mokinių? Labai įdomu būtų sužinoti kokios yra traktuojamos tos priežastys (jūsų, jūsų katedros, mokslininkų) ir kaip jas suvokia mokiniai, ir pagal kokius kriterijus buvo padarytos išvados, kad mokiniai daug žino. Kaip jūs, kiekybiškai ar kokybiškai įvertinote mokinių žinias?
Toliau straipsnyje daroma išvada, kad “[mokiniai] nedaug žino apie šių problemų sprendimo būdus”. Vėl gi būtų labai įdomu sužinoti pagal kokius kriterijus tai buvo nuspręsta. Ar jūs išsirinkote iš literatūros “visus” aplinkosauginių problemų sprendimo būdus ir pagal mokinių atsakymus paskaičiavote (padarėte išvadą), kad apie problemų sprendimus jie nelabai daug ką ir žino. Tad gal galėtumėte apšviesti visuomenę (tuo pačiu ir mane) nurodydama tuos sprendimo būdus (apart rūšiavimo, elektros energijos taupymo ir popieriaus taupymo).

Autorė2012-08-08 02:29

Atsakydama į Jūsų klausimus norėčiau pabrėžti, kad “Gamtosauginių mokyklų” programos tikslas yra kelti moksleivių sąmoningumą aplinkosaugos srityje bei įtraukti į aplinkosaugines veiklas. Remiantis šiuo siekiu analizuojamas tik konkrečios programos poveikis aplinkosauginėms moksleivių nuostatoms ir elgsenai.
Tyrimas vykdomas remiantis kiekybine socialinių tyrimų prieiga. Abiejų mokyklų moksleiviai savo žinias apie aplinkosauginių problemų atsiradimo priežastis ir sprendimo būdus vertino penkiabalėje rangų skalėje. Apskaičiuotas vidurkis rodo moksleivių subjektyvų savo žinių vertinimą. Patikslinant, daroma išvada, kad mokyklų mokiniai jaučiasi mažiau žinantys apie aplinkosauginių problemų sprendimo būdus, negu šių problemų atsiradimo priežastis.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras