BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

„Chevron“ Vyriausybei paskelbė nebylų ultimatumą?

Žiniasklaidoje žaibiškai pasklido žinia, kad amerikiečių kompanija „Chevron” traukiasi iš konkurso dėl angliavandenilių išteklių naudojimo. Vakar (spalio 8 d.) Vyriausybėje apsilankę kompanijos „Chevron” vadovai pareiškė, jog tokį sprendimą kompanija priėmė dėl angliavandenilių gavybai Lietuvoje nebaigtos formuoti įstatyminės bazės. Ką gali reikšti toks kompanijos manevras?

Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, kompanija dalyvavo Lietuvos paskelbtame tarptautiniame angliavandenilių išteklių naudojimo konkurse vadovaudamasi konkurso sąlygomis ir tuometine teisine bei reguliacine aplinka. Tačiau iki dabar buvo priimti ir vis dar svarstomi daugiau nei 25 svarbūs teisės aktai. Taigi kompanija „Chevron” reiškia nepasitenkinimą, jog teisės aktų pakeitimai keičia jų galimybes.

Ir iš tiesų „Chevron” galimybes jie keičia… Tik neįtikinamai skamba tokie verkšlenimai, turint omenyje, kad vadovaudamasi tuometine teisine bei reguliacine aplinka, „Chevron” apskritai būtų neturėjusi teisės vykdyti netradicinių angliavandenilių paieškas. Prieš kelis mėnesius Seime buvo priimta Žemės gelmių įstatymo pataisa, kuri skalūnų angliavandenilių gręžėjus įgalino palikti žemės gelmių ertmėse radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas, susidariusias hidraulinio plėšymo metu be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduoto leidimo. Prieš priimant minėtą pataisą, radioaktyviųjų ir toksiškų medžiagų laidojimą žemės gelmių ertmėse Žemės gelmių įstatymas apskritai DRAUDĖ. Geologas, Žemės gelmių įstatymo kūrėjas, profesorius Gediminas Motuza teigia, kad būtent ši pataisa skalūnų dujų gręžėjus įgalino iki tol griežtai draudžiamai veiklai.

„Apgailestaujame dėl tokio kompanijos pasirinkimo, tačiau suprantame, jog jie turi tokią teisę, nes Seime vis dar svarstomi įvairūs teisės aktai, kurie turi įtakos angliavandenilių naudojimui mūsų šalyje, - teigia Vyriausybės vadovas. - Tai reiškia, kad pirmiausia turime pabaigti formuoti įstatyminę bazę tokiai veiklai”.

„…pabaigti formuoti įstatyminę bazę tokiai veiklai”… „Žalioji Lietuva” jau skelbė straipsnį „Skalūnų dujos: nuo šiol aplinkosauginiai įstatymai bus taisomi tik pagal užsakovo pageidavimus”. Panašu, kad premjero iškalbingas pasisakymas ko ne atvirai tai ir deklaruoja.

„Mane labiausiai suintrigavo neoficialaus „Chevron” atstovo spaudai pono A. Butkevičiaus mintis, kad „pirmiausia turime pabaigti formuoti įstatyminę bazę tokiai veiklai”, - situaciją komentuoja gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius. - Čia kas nepabaigė formuoti tos teisinės bazės? „Chevron’as” Vyriausybės kailyje? Juk būtent tai sufleruoja Premjero viltis „jog kompanija „Chevron” ateityje neatsisakys dalyvauti projektuose”.

Šį rudenį turi būti svarstomos Seime užregistruotos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos, pagal kurias siūloma panaikinti įstatymo straipsnį, suteikiantį teisę savivaldybių taryboms sustabdyti pavojingą aplinkai ir žmonių sveikatai veiklą. Taip iš vietinių žmonių būtų atimta paskutinė galimybė bent kiek dalyvauti sprendimų jiems labai aktualiais klausimais priėmimo procese. Galbūt „Chevron” išreikšdama nepasitenkinimą nebaigta formuoti įstatymine baze nori paskubinti šių pataisų priėmimą, nes savivaldybės nepritaria netradicinių angliavandenilių paieškoms bei gavybai savo teritorijose.

Spalio 2 d. Jurbarko, Pagėgių, Šilutės, Tauragės savivaldybėms (jų teritorijose numatytas netradicinių angliavandenilių naudojimas), buvo išplatintas Aplinkos ministerijos raštas, kuriame reikalaujama, kad per penkias dienas (nuo rašto gavimo dienos) savivaldybės nuspręstų dėl pritarimo Vyriausybės nutarimo projektui, skelbiančiam „Chevron’ą” konkurso nugalėtoju. Be to, rašte teigiama, jog „atsižvelgiant į tai, kad projektas yra individualus teisės aktas, numatomo teisinio reguliavimo pažyma nerengiama ir konsultavimasis su visuomene nenumatomas”. Taip pat rašte ypatingai primityviai įvardijamos žemės gelmėms bei ekonomikai teigiamos pasekmės, tuo tarpu „neigiamų pasekmių priėmus Projektą nenumatoma”. Tokie pareiškimai skamba ypač nekompetentingai, kai Europos ir Lietuvos atsakingos institucijos bei mokslininkai yra paskelbę oficialius dokumentus apie netradicinių angliavandenilių žvalgymo bei naudojimo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiame kontekste, ko gero, ne be reikalo Lietuvos žiniasklaida nutyli apie Europos Komisijos neseniai paskelbtas skalūnų dujų bei naftos gręžėjams labai nepalankias ataskaitas.

Reaguodama į šį raštą, Jurbarko savivaldybė vakar atsisakė šiam projektui pritarti, šiandien (spalio 9 d.) sušauktas Tauragės rajono savivaldybės tarybos neeilinis posėdis, kurio metu taip pat ketinama projektui nepritarti. Šilutės savivaldybė, prieš pateikdama atsakymą, vis gi nusprendė atsiklausti savivaldybės gyventojų. Kol kas apklausos duomenimis didžioji dauguma išreiškė nepritarimą.

Dar verta pastebėti, kad žiniasklaidoje tuoj pat pasigirdo kandi gaidelė, esą dėl prarandamų investicijų kaltas aktyvus gyventojų pasipriešinimas. Primenama, kad po ilgai trukusių politikų, mokslininkų ir vietos bendruomenių diskusijų Aplinkos ministerija rekomendavo Vyriausybei paskelbti „Chevron” netradicinių angliavandenilių naudojimo konkurso nugalėtoja. Keista, kad minimos bendruomenės, nes jų į diskusijas nei ministerija, nei „Chevron” atstovai dažnai ne tik kad nekviesdavo, bet ir neįsileisdavo, jei pastarieji pasirodydavo nekviesti. Tuo tarpu į bendruomenių organizuojamus susitikimus pakviesti „Chevron” atstovai geriausiu atveju teikdavosi pranešti, kad dėl kažkokių svarbių reikalų dalyvauti ir atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus negali.

„Chevron” pranešimas apie galimą pasitraukimą iš konkurso suteikė vilčių taršiai skalūnų angliavandenilių gavybai savo žemėse nepritariantiems gyventojams. Tačiau visuomenininkai neketina prarasti budrumo, nes toks „Chevron” pareiškimas gali būti tik taktinis manevras, paspartinantis politikus priimti šiai kompanijai palankesnius teisinius aktus.

Turime pavyzdį, kai metai iš metų žiniasklaidoje pasirodo tendencingi pranešimai, kad danų kapitalo kompanija UAB „Saerimner” numato investicijas nukreipti į kaimyninę Rusiją, ir esą taip apsisprendė dėl biurokratinių kliūčių kiaulininkystės ūkių plėtrai. Viešai žadama „stabdyti”, „nebeinvestuoti”, „persikelti į Rusiją” ir kitaip „nuskriausti” Lietuvą, tarsi danų kiaulidžių iškeldinimas lietuviams būtų milžiniškas praradimas. Šie pareiškimai, skambėję kaip ultimatumas, reikalaujant suteikti palankesnes sąlygas kompleksų plėtrai Lietuvoje, taip ir liko tik tušti žodžiai, o bendrovė savo veiklos nutraukti neketina net Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus ją neteisėta. Kalvarijos savivaldybė ir bendruomenės prieš danų oligarchinį kapitalą kovoja teismuose jau eilę metų. Minėtos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos, pagal kurias siūloma panaikinti teisę savivaldybių taryboms sustabdyti pavojingą aplinkai ir žmonių sveikatai veiklą, surištų rankas ir šioje kovoje už konstitucinę teisę į saugią ir švarią aplinką. Beje, šį pavasarį vykusiame Visuotiniame Lietuvos žemdirbių suvažiavime tuometinė Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė išreiškė nepasitenkinimą pramoninės kiaulininkystės plėtrai nepritariančiomis bendruomenėmis, gyventojų teisę į saugią ir švarią aplinką traktuodama kaip kelių asmenų privatų interesą, o verslo plėtrą įvardindama kaip viešąjį interesą, kurį „apginti” nuo siautėjančių gyventojų pasiūlė koreguojant įstatymus.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras