BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

„Café Scientifique“ dalyviai: jūrinę kultūrą galime išsiugdyti

Pilies uostelis ir Kuršių marios, praplaukiantys keltai - pro kavinės langus Klaipėdoje matomi ir rodos ranka pasiekiami - atrodytų, kas galėtų abejoti, jog Lietuva - jūrinė valstybė? Visgi susirinkusieji į Baltijos aplinkos forumo surengtą „Café Scientifique” diskusiją sutarė, jog klausimas aktualus, tačiau atsakymas į jį - sudėtingas.

Nepaisant to, jog jūrinė kultūra Lietuvoje neturėjo pagrindo vystytis istoriškai, jūrą esame įpratę sieti tik su paplūdimiu, o mūsų Baltijos jūros erdvė neturi vieno šeimininko, jūrinę savimonę turėtume ugdyti ir tai būtų neabejotinai palanku mūsų šaliai - įsitikinę reginio dalyviai.

Pasak okeanologo prof. Rimo Žaromskio, pagrindinė priežastis, kodėl jūrinė kultūra Lietuvoje merdi, yra kryptingo švietimo stoka: „Peržiūrėjus bendrojo lavinimo mokyklų programas, matome, kad jūrinėms temoms skiriama labai mažai dėmesio. Šiek tiek rasime nebent geografijos pamokose, bet ir tai labai nedaug”, - jūrinės kultūros sampratą bei istorinę jūrinės savimonės raidą Lietuvoje apžvelgdamas pastebi jis.

Kaip bebūtų liūdna, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių, šalies gyventojams ilgus dešimtmečius vienintelis būdas dalyvauti „jūros gyvenime” buvo poilsiavimas paplūdimyje. Toks išskirtinai vartotojiškas požiūris turi atitinkamų pasekmių. „Į jūros problemas visuomet jautriau reaguoja vietos gyventojai. Tačiau Lietuvos pajūryje ir pamaryje vietinių gyventojų net nėra - čia gyvena tik pirmoji vietinių gyventojų karta”, - dar vieną jūrinės savimonės stokos priežastį atskleidžia dr. Aušrinė Armaitienė iš Klaipėdos universiteto.

Tad galbūt neverta stebėtis ir tuo, kad šiukšlinimą įvardijantys kaip vieną didžiausių grėsmių jūrai, net 62 proc. Lietuvos gyventojų nemano, jog jie turi tiesioginės įtakos jos būklei. Tokią nuomonę atskleidė Baltijos jūros valstybėse atliktas tyrimas „Baltic Survey” apie Baltijos jūros vaidmenį visuomenės gyvenime. Pasak jo rezultatus pristačiusios aplinkos apsaugos ekonomistės Daivos Semėnienės, lietuviai, kitaip nei kaimyninių šalių gyventojai, nesutiktų finansiškai prisidėti prie Baltijos jūros aplinkos kokybės gerinimo. „Šią finansinę naštą jie linkę permesti ant įmonių pečių”, - komentuoja specialistė.

Užvirus audringoms diskusijoms apie švietimo sistemos spragas, jūrinės erdvės planavimą ir valdymą bei jachtų uostelių problemas, vakaro dalyviai visgi sutarė, kad norėdami ugdyti jūrinę kultūrą Lietuvoje, privalome kuo daugiau kalbėti apie jūrą, jūrines veiklas bei mūsų prioritetus ir matyti jūrą ne tik iš poilsiautojui įprastos perspektyvos.

„Juk dirbame gretimuose tos pačios įstaigos pastatuose, o kada paskutinį kartą abu kalbėjome apie jūrą?” - vienas kito klausė renginyje susitikę Klaipėdos universiteto darbuotojai.

Pranešimų vaizdo įrašus galite pasižiūrėti internete >>
Pranešimų skaidrės čia>>

Išsamiau apie šį ir kitus renginius: Vaida Pilibaitytė, tel. 8 615 66563

„Café Scientifique” arba „Mokslinė kavinė” - tai neformalios diskusijos viešose erdvėse aktualiomis mokslo temomis, kuriose laukiami ne tik mokslininkai, bet visi besidomintieji aptariama tema.

Baltijos aplinkos forumas šiemet pradėjo tokių renginių ciklą Klaipėdoje. Tarp planuojamų temų - nepažintas Baltijos jūros dugno pasaulis, vėjo jėgainių parkai ir besikeičiančios žvejybos tradicijos mūsų šalyje.

Sekite mūsų naujienas apie kovo mėnesio diskusijos laiką ir vietą!

——

Renginių ciklą organizuoja Baltijos aplinkos forumas ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, įgyvendinantys projektą „Integruotas Baltijos jūros akvatorijos erdvinis planavimas (BaltSeaPlan)”, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (Europos regioninės plėtros fondas ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė).

Baltijos aplinkos forumo informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras